Esama padėtis
Kauno rajono savivaldybė yra centrinėje Lietuvos dalyje, žiedu supanti Kauno miestą. Savivaldybę iš išorės riboja Kėdainių, Raseinių, Jonavos, Kaišiadorių, Prienų, Šakių, Jurbarko rajono, Kazlų Rūdos ir Kauno miesto savivaldybių. Savivaldybę sudaro 25 seniūnijos.
Kauno rajono savivaldybėje yra įsteigtos šios saugomos teritorijos: Kauno marių regioninis parkas, Panemunės regioninis parkas, Nevėžio ir Dubysos upės slėnis, Žiegždrių ir Stavidvario atodanga, draustiniai, rezervatinė apyrubė, hidrografiniai, hidrogeologiniai, botaniniai, geologiniai, geomorfologiniai gamtos paveldo objektai, biosferos poligonas, Natura 2000 teritorijos.
Specialiojo plano brėžiniuose pažymėti socialinės, kultūrinės, sveikatos, švietimo paslaugos ir įstaigos, lankytini objektai. Socialiniai, kultūriniai, švietimo, lankytini objektai apima:
- bibliotekas, muziejus, kultūros centrus;
- socialinės globos namus, dienos centrus;
- sporto centrus;
- ligonines, pirminės sveikatos priežiūros centrus, vaistines;
- mokyklas, darželius, meno mokyklas, suaugusiųjų mokyklas, profesinio mokymo centrus;
- religinius objektus, bažnyčias, koplytėlės;
- maudymosi vietos/paplūdimiai, poilsiavietės.
Sprendiniai
Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano konkretizuoti sprendiniai parengti atliepiant esamos būklės metu identifikuotas savivaldybės socialines ir susisiekimo tendencijas, problemines sritis ir detalizuoja 2023-12-28 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-3312 patvirtintą II alternatyvą. Rengiant konkretizuotus sprendinius yra įvertinami galiojančių ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, išduotos planavimo sąlygos.
Susisiekimo sistema skirta gyventojų susisiekimo poreikiams realizuoti, todėl jos funkcionavimas ar plėtra yra tiesiogiai susijusi su gyventojų ir lankytojų skaičiumi, kitimo tendencijomis, darbo vietų ir socialinės infrastruktūros (ar kitų traukos objektų) pasiskirstymu. Esamos padėties įvertinimo metu nustatyta, kad Kauno rajone gyventojų skaičius didėja, tačiau savivaldybės teritorijoje pasiskirsto labai
netolygiai. Sparčiausiai gyventojų skaičius augo Kauno priemiestyje (vyksta priemiesčių drieka), o savivaldybės pakraščiuose gyventojų skaičius mažėjo. Priemiestinėje zonoje gyventojų skaičius sudaro apie 80 % visos savivaldybės gyventojų.
Demografinės tendencijos yra svarbios inžinerinės infrastruktūros (susisiekimo komunikacijų) vystymui, kadangi savivaldybės vietovėse, kur gyventojų skaičius yra mažas ir mažėjantis, santykiniai eksploataciniai kaštai, tenkantys vienam gyventojui, yra gerokai didesni lyginant su tomis vietovėmis, kur gyventojų skaičius (ir tankumas) yra didesnis. Perspektyvoje ši takoskyra ir disbalansas tik aštrės.
Šios tendencijos yra įvertinamos rengiant konkretizuotus sprendinius – intensyviau kelių ir gatvių tinklas vystomas gyventojų ir darbo vietų koncentracijos arealuose t.y. priemiestinėje zonoje, o savivaldybės pakraščiuose – ekstensyviau. Gatvių tinklo plėtra priemiestinėje zonoje būtų skirta perskirstyti srautus, aptarnauti naujas plėtros teritorijas, pagerinti eismo sąlygas lokaliai, tačiau pagrindinis traukos objektas – Kaunas ir toliau skatins švytuoklinę migraciją, rytinį ir vakarinį pikus, kas
taip pat yra susiję su natūraliomis gamtinėmis kliūtimis – upėmis, vandens telkiniais ir ribotu tiltų skaičiumi. Dėl šios priežasties specialiojo plano sprendiniuose yra formuojamas pagrindinių kelių ir gatvių tinklas, kuris galėtų užtikrinti viešojo transporto linijų plėtrą bei sudarytų palankesnes sąlygas vystyti multimodalumo / kelionių konsolidacijos mazgus, taip kuriant atsvarą privatiems automobiliams.